Samsara (2023)

Filmo aprašymas:

Laosas. Jaunas budistas kiekvieną rytą keliasi per upę. Kitame krante gyvenanti senolė ruošiasi mirti. Jaunuolis skaito jai „Tibeto mirusiųjų knygą“ – gidą, kuris padeda nepaklysti kelyje į reinkarnaciją. Senolės dvasiai palikus kūną jis sušnabžda paskutinius žodžius ir pats pasineria į meditaciją, norėdamas palydėti ją transformacijos kelionėje. Užsimerkiame. Išnirsime jau Tanzanijoje, pas moteris dirbančias jūržolių ūkyje.

Režisierius Lois Patiño pasiūlo žiūrovams naują patirtį. Garsu ir šviesomis jis veda žiūrovus už pažįstamo pasaulio ribų. Žiūrėjimo procesas sugretinamas su gyvenimo, mirties bei atgimimo ciklu ir sukuria unikalią meditaciją. Kartu, tai galimybė suprasti ir pajusti nematomus ryšius, kurie sieja žmones, kultūras, ar tolimus geografinius taškus.

Režisierius – apie filmą:

Apie Samsarą Lois Patiño sako: „Gilinuosi į tai, ką nuolat tyrinėju savo darbuose: kaip pavaizduoti santykį tarp žmogaus ir aplinkos. Tai antropologiškas susidomėjimas, sutelktas į mitus ir dvasinį gyvenimą, kartu siekiant įtraukti žiūrovą į intymią, meditatyvią patirtį. Šiame filme toliau tyrinėju Froido idėją apie „vandenyno jausmą“. Tai jausmas, jog esi Visumos dalis, lyg lašas nedalomame vandenyne. Panaši dvasinės bendrystė pasireiškia ir budistiniame nušvitime. Kartu, Samsaroje norėjau toliau tyrinėti vaizdo „tuštinimą“ ir gilintis į vaizdavimą kine to, kas nematoma. Taip sugalvojau filmą, kurį galima patirti užmerktomis akimis. Norėjau priartinti kino patirtį dar arčiau prie meditavimo ir kino salėje sukurti kolektyvinę meditaciją.“

PERSPĖJIMAS:Filme naudojamas stroboskopinis apšvietimas ir žemo dažnio garsas, kuris filmo eigoje sukuria siurrealistišką ir svaiginančią atmosferą. Kartais tai gali būti gana intensyvu, todėl žiūrovai, jautrūs šiems elementams, turėtų į tai atkreipti dėmesį. Nerekomenduojama epilepsiją sergantiems žmonėms.